Sabonis, Marčiulionis, Jasikevičius, Šiškauskas, tie, ir daugelis kitų, tai vardai kuriems lenkiasi visi, vardai, kuriuos su pagarba taria tiek jaunas krepšinio pradedantysis, tiek patyręs krepšinio žaidėjas, tiek legenda,kuriai teko garbė žaisti prieš šiuos milžinus.
Šie žmonės privertė pasaulio galinguosius tarti mažos, vos 3 milijonus gyventojų turinčios šalies vardą su pagarba, su pagarbia baime, žinant, jog tai yra krepšinio šalis. Šalis, turinti savo krepšinio istoriją, kurtą daugelį metų, išgyvenusią karus, okupacijas, bet baigiančią palužti prieš politiką.
O viskas prasidėjo taip seniai, nuo Prano Lubino, nuo pirmųjų pergalių, pirmojo pripažinimo, kaip Europos stipriausieji. Tada Steponas Butautas, Modestas Paulauskas, žmonės kurie garsino Lietuvą net esančią Sovietų sudėtyje. Tada garsiausioji karta, Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio, Chomičiaus, tų pradininkų, kurie davė pradžia dabartiniai Lietuvos krepšinio kartai. Jie buvo žmonės, kuriuos gerbė net didžiausia tuo metu buvusi imperija. Milžinai, lenkėsi prieš mažos Lietuvėlės atstovus.
Tie patys žmonės po okupacijos drebino pasaulį. Tėškė visiems į veidą, kad mes esame jėga, su kuria turi skaitytis visi. Pirmosiose Barselonos žaidynėse laimėta bronza, pergalė kuri Lietuvai reiškė daugiau nei tik medalį, pergalė, kuri davė pradžią keliui, kuriuo einame lig šiol.
Nieko amžino nėra, visi mes senstame, tai pir šioji karta paseno, išseko nuo traumų ir nebegalėjo ginti Lietuvos garbės. Visas pasaulis manė kad Lietuvos krepšinis baigsis kartu su šiais milžinais.
Bet tada su trenksmu pasirodė Jasikevičius, iššovė Šiškauskas, Štombergas, Žukauskas ir kiti tuomet jauni ir dar neragavę tikros kovos dėl pergalės, dėl kažko aukščiau. Bet jie įrodė, kad nereikia garsių pavardžių, idealių duomenų, tereikia noro, ir daug darbo. Jie įrodė, kad Lietuvos krepšinio dvasia yra nepalaužiama. Jie įrodė, kad visi krepšinyje yra lygus. 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, pirmą kartą sugriuvo JAV nenugalimumo mitas. Šie jauni krepšininkai įrodė, jog ir patys geriausieji gali drebėti iš baimės, ir jie gali su baime akyse stebėti vieną metimą, kuris jiems reiškė pražūtį. Nors tas lemiamas Šaro metimas buvo netaiklus, bet jis sudrebino pasaulį. Dar ilgai po šio metimo visi kalbėjo apie Lietuvą, apie tai kaip niekam nežinomas Lietuvos įžaidėjas apžaidė pasaulio geriausius.
Bet ir jie sensta, ir juos kamuoja traumos, ir jie palieka Lietuvos rinktinę. Kas mūsų laukia dabar? Ko galime tikėtis iš dabartinės kartos? Ar jie įrodys kad Lietuvos dvasia gyva, o gal ji užsimirš ir Lietuvos krepšinis išnyks?
Vienaip ar kitaip, Lietuvos krepšinis turi istoriją, turi kuo didžiuotis, ir tiems žmonėms, kurie sukūrė tą istoriją, lenkiasi visas pasaulis.
Straipsnio autorius BlackRose
KrepsinioPasaulis.LT
Raktažodžiai: krepsinio straipsnis, krepsinis lietuva, lietuva basketball, lietuva krepsinis, lietuvos krepsinis, lietuvos vardas
Geras darbas