Mėgėjų krepšinio komandos formavimo aspektai

krepsinio komanda

Krepšinio plotmėje yra 2 lygmenys – mėgėjai ir profesionalai. Mėgėjas – laisvu noru be jokio spaudimo, raginimo savo noru po darbo, studijų renkantis pažaisti su kiemo, miesto draugais, kolegomis, galbūt nepuoselėjantis didelių ambicijų kilti karjeros prasme.

Profesionalui krepšinis yra profesija, gyvenimo būdas, rizikuoja patirti stresą, emocines iškrovas, traumas.Jeigu mėgėjas gali būti reikalingas ir 50metų, profesionalo karjera yra trumpa ir po 40 metų beveik visi kabina sportbačius ant vinies, nes organizmas nepakelia krūvių ir pasiekti norimus rezultatus yra neįmanoma. Tačiau ar lengva suburti ir mėgėjų krepšinio komandą, juos motyvuoti, sudominti?

Tam reikia daug pasiaukojimo, žinių, psichologinio imuniteto, susidūrimo ir su merkantilistiniais siekiais, kad o kas mums iš to? Kiek mokėsi ir pan? Norima turėti tik savo bičiulių ekipas ir pašaliniai yra nepageidaujami, todėl Jurbarko krepšinio lygoje tarkim legionierių yra nedaug. Tauragė iš viso draudžia juos registruoti.

Kiekviena komanda turi savo metodinio įsisavinimo supratimą, nevisi priima originalias idėjas, pasiūlymus, šviežias naujoves, analizes, diskusijas.Nemanau, kad visi stratego sprendimai privalo būti neapsvarstyti, neišgryninti, asmeniškai nesu autokratinio valdymo šalininku. Žinoma, jeigu pasitikima žmogumi, kuris kiekvieną dieną gyvena krepšinio dvasia, reikia kartu siekti bendros vizijos, metodinio tobulėjimo, domėtis portalų pateikiama medžiaga.

  • Per seniūnus, seniūnaičius, bendruomenių pirmininkus susižinoti koks yra atletų poreikis mieste ar miestelyje, ar bus savanoris talkininkauti, surasti salę, galbūt ir rėmėjus.
  • Komanda be vadovo, koncepcijos, finansų yra miręs reikalas. Toli gyvenantys žaidėjai nori pasidengti važinėjimo kaštus.
  • Žaidėjai praeina peržiūras, nusprendžiama kokia pozicija jam yra priimtiniausia, kokius metimus, derinius gali išpildyti, krūvių paskirstymo galimybės.
  • Imlius sportininkus nukreipti teisinga linkme, nori žaisti RKL,NKL supažindink su šių lygų specifika, pagal galimybes nuvežti, pristatyti.
  • Žaidėjams įkalti į sąmonę, kad treneris nemokančių perprasti krepšinio taisyklių iš jo sportininko nepadarys, tam būtinas charakteris, gabumai, eklektiniai sugebėjimai, komandinio žaidimo supratimas, nes krepšinyje tikrai nėra vietos egoistiniams veiksmams. Treneris yra kaip šeimos gydytojas, vieniems prirašo vaistų, kitiems juos nuima, turi gabiame atlete įžvelgti jo stipriąsias puses ir jas šlifuoti.
  • LSU pasiūliau svarstyti apie atskirą krepšinio edukologo pareigybę, kuris supažindintų su krepšinio geneze, darytų komparatyvistinius lyginimus, darbą grupelėse, diskusijos, patriotinis ugdymas.Treneris nėra pajėgus vienas paruošti individualiai ir psichologiškai užgrūdintus žaidėjus, o asistentai neretai atlieka tik stebėtojo vaidmenis.

Vertinu trenerius, kurie nerėkauja, vertina atletus kaip asmenybes su jų poreikiais, lūkesčiais.Jie visi atvyksta turėdami ir asmeninių problemų, sukrėtimų, todėl dar labiau pilti degalus į laužą yra netolerantiško žmogaus žestas.

Krepšinio treneris – Ruslanas Baranauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.