Ar šeimininkus lydi sėkmė Europos čempionatuose?

Eurobasket 2015Po pergalės 2013-ųjų Europos čempionate finale, kuriame Prancūzija įveikė lietuvius, šios šalies aistruoliai jau regi artėjantį triumfą, Prancūzijoje vyksiančiame EuroBasket 2015 finaliniame etape. Kaip niekada galingą sudėtį surinkę prancūzai žada, jog apgins čempionų titulą, iškovotą Slovėnijos sostinėje, o įgyvendinti šį tikslą, mėlyniesiems finaliniame etape padės ir bemaž 27000 sirgalių armija Lilio multifunkcinėje „Stade Pierre-Mauroy“ arenoje. Tačiau ar istorija palanki laimėti titulą šalims, organizuojančioms Europos vyrų krepšinio čempionatą?

Iki šiol šalys kovoti dėl galingiausiųjų vardo jau stojo 38 kartus, o istorijos metraščiai byloja, kad iškovoti čempionų titulą savų žiūrovų akivaizdoje yra sunkiau, nei atrodo. Visų rinktinių svajonę, laimėti nugalėtojų taurę namuose pavyko vos 7 šalims.

Pirmoji valstybė, kuri pradžiugino savo sirgalius yra ne kas kita, o Lietuva, kuri 3-ajame Europos krepšinio čempionate, 1939-aisiais specialiai turnyrui pastatytoje Kauno sporto halėje, palaikant 11000 žiūrovų, pirmojoje Europoje krepšinio arenoj iškovojo auksą. Viso turnyro metu šeimininkai demonstravo įspūdingą formą ir varžovus šlavė vidutiniškai net 37,9 taškų skirtumu, o labiausiai prie to prisidėjo įspūdinga pergalė prieš suomius rezultatu 112:9. Finalinėje dvikovoje intriga buvo iki paskutinės sekundės, tačiau Prano Lubino vedini lietuviai visgi palaužė kaimynus latvius 37:36 ir iškovojo čempionų titulą. Beje, vos diena prieš čempionatą FIBA panaikino taisyklę, ribojančią žaidėjų ūgį, kadangi iki tol žaidėjai buvo skirstomi į dvi kategorijas: iki 190 cm. ūgio ir virš jo. Lietuviai buvo pasirengę iškovoti dar vieną titulą ir 1941-aisiais, kai Kaunas vėl gavo teisę rengti pirmenybes. Deja, antrasis Pasaulinis karas, privertė atšaukti pirmenybes, o ši istorinė skola Lietuvai buvo sugrąžinta, kai mūsų šalis gavo teisę rengti čempionatą 2011-aisiais metais.

Tęsiant šeimininkų triumfo istorijas, neapsieinama ir be kurioziškų šiems laikams nutikimų. 1949-aiasiais Europos čempionų titulą, savo žiūrovų akivaizdoje iškovojo… Egiptas. Ši dabartinės Afrikos šalis Kaire vykusiose pirmenybėse įveikė visas šalis ir pirmą bei vienintelį kartą tapo Europos čempione. Verta pažymėti, kad išskirtinumų čempionate netrūko, nes jame dalyvavo vos 7 rinktinės ir tik 4-ios iš jų yra iš dabartinės Europos. Be Egipto, dar atstovavo Sirija ir Libanas. Pripažinkime, dabar tokių šalių rinktinių atstovavimas senojo žemyno pirmenybėse yra ne tik neįmanomas, bet vien ir kalbos apie tai skambėtų mažų mažiausiai juokingai.

Trečioji, pasiekusią viršūnę Europos čempionate namuose, tapo valstybė, kuri anaiptol nėra laikoma krepšinio šalimi – Vengrija. Grupės etape nesulaukusi didesnio pasipriešinimo iš Italijos, Suomijos ir Turkijos rinktinių, šeimininkų rinktinė užsitikrino kelialapį i finalinį etapą, kuriame aštuonios rinktinės rungtyniavo tarpusavio rungtynių sistema, o iškovojusi didžiausią pergalių skaičių ir tapo čempionato nugalėtoja. Po penkerių iš septynerių rungtynių Sovietų Sąjunga ir Vengrija turėjo iškovojusi po 4-as pergales, o būtent sekanti dvikova ir buvo tarpusavio susitikimas. Jame Vengrija įrodė savo pranašumą 14-os taškų skirtumu ir Vengrija rungtynėse su Rumunija galėjo užsitikrinti čempionų vardą. Šeimininkai šio šanso nepaleido įveikdami varžovus 71:60, o puikiai rungtyniavusi Čekoslovakija dėl geresnio įmestų/praleistų taškų santykio, paliko sovietus džiaugtis tik bronza, pati iškovojusi sidabro medalius.

Sekantis šeimininkų triumfas įvyko po 10 metų – 1965 m. Organizatorių statusą turėjusi galingoji Sovietų Sąjunga rinktinė, net nemąstė apie jokį kitą rezultatą, kaip pirmąją vietą. 16-a turnyre rungtyniavusių šalių buvo suskirstytos į dvi grupes po 8 komandas. A grupėje rungtyniavę sovietai, pirmas dvejas rungtynes laimėjo vidutiniu 38,5 taškų skirtumu, tačiau jau trečiosiose rungtynėse sulaukė rimto iššūkio iš Čekoslovakijos. Šeimininkai iškovojo sunkią pergalę 79:74, o tarsi išsimušę iš rimto, per plauką vos dviejų taškų skirtumu palaužė rumunus. Pabudę iš letargo miego, Sovietų Sąjungos rinktinės krepšininkai lengvai laimėjo likusias 3-as rungtynes ir A grupės etapą pabaigė nepatyrę nė vieno pralaimėjimo. Turnyro sistema po dvi stipriausias abiejų grupių rinktines iš karto perkėlė į pusfinalį, kuriame susitiko Lenkija – Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija – Italija. Jei sovietai gan lengvai įveikė lenkus, tai Balkanų atstovai vos pateko į finalą, vienu tašku privertę pasiduoti italus – 83:82. Finale – dvi didžiosios to meto Europos krepšinio jėgos. Finalinėje dvikovoje vyravo kieta kova, kurioje 58:49 triumfavo raudonieji, tuo metu iškovoję jau 8-ąjį čempionų titulą iš 14 galimų! Čempionato naudingiausiu žaidėju tapo lietuvis Modestas Paulauskas, turnyro metu vidutiniškai pelnydavęs po 14,2 taško.

Principinio revanšo reikėjo laukti iki 1975-ųjų, kai 19-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą teisę rengti gavo Jugoslavija. Tiek Sovietų Sąjungos, tiek Jugoslavijos rinktinės grupių etape buvo nenugalimos. 6-os stipriausios čempionato rinktinės finaliniame etape vėl rungtyniavo tarpusavio rungtynių principu. Šalis nugalėtoja ir vėl paaiškėjo tik paskutinę čempionato dieną, kai Krešimiro Ćosićo vedini šeimininkai stojo į žūtbūtinę kovą su didžiausiais savo priešais – Sovietų Sąjunga. Susirinkusių sirgalių džiaugsmui Balkanų atstovai po dramatiškos kovos 90:84 palaužė sovietus ir pasiekę revanšą savų žiūrovų akivaizdoje iškovojo Europos čempionų titulą, kuriems tai buvo vos 2-asis kartas.

1987-ieji, Pirėjus, Graikija. 12-a rinktinių iš viso žemyno, buvo suskirstytos į dvi grupes po šešias rinktines kiekvienoje. Šeimininkams burtai buvo nepalankūs, nes A grupėje teko grėsmingi varžovai – Sovietų Sąjunga, Prancūzija, Ispanija, Jugoslavija ir Romunija. Turnyrą šeimininkai pradėjo triuškinančia pergale prieš autsaiderę Rumuniją, o Nikos Galis pelnė net 44 taškus. Tą patį rezultatyvumą Galis pasiekė ir rungtynėse su Jugoslavija, o graikai palaužė jugoslavus 84:78. Visgi, po to sekė du šeimininkų suklupimai, prieš Ispaniją ir Sovietų Sąjungą, kurią į priekį vedė Šarūnas Marčiulionis. Nors paskutinėse rungtynėse šeimininkai pasiekė pergalę, tačiau tai gerokai sukomplikavo padėtį – Graikija pirmąjį etapą baigė 4-oje vietoje ir ketvirtfinalyje jos laukė stipriausia B grupės rinktinė Italija. Palaikomi daugiatūkstantinės minios graikai gan užtikrintai įveikė italus ir žengė į pusfinalį. Jame – dar kartą Jugoslavija. Nors manoma, kad varžovų du kartus iš eilės įveikti neįmanoma, tačiau N. Galio 30 taškų dėka, graikai panaikino dviženklį atsilikimą ir rungtynių pabaigoje privertė pasiduoti svečius 81:77. Skelbiama, kad šią dvikovą stebėjo net 18000 žiūrovų. Finalo laukė Graikiją jau nuskriaudusi Sovietų Sąjunga. Kaip ir pridera finalui, kova buvo bekompromisė, o pagrindinio rungtynių laiko išsiaiškinti nugalėtojams neužteko. 17000 žiūrovų atsidūrė ekstazėje, kai šeimininkai sugebėjo parklupdyti didinguosius sovietus, su 3 lietuviais priešakyje – 103:101. Rungtynių lemtį nusprendė du taiklūs baudos metimai likus žaisti 4 sekundes. Tikriausiai niekada Europos krepšinis nematė tokio indvidualiai stipraus krepšininko kaip Nikos Galis, kuris finale pelnė 40 taškų, o vidutiniškai čempionato metu siautėjo pelnydamas net po 37 taškus!

Vienas iš didžiausių šiuolaikinio krepšinio netikėtumų įvyko 28-ajame Europos vyrų krepšinio čempionate Vokietijoje. Patekę į D grupę, šeimininkai netikėtai pirmosiose rungtynėse nusileido estams, kuriems Aivar Kuusmaa pelnė 30 taškų. Atsigavę po šalto dušo, vokiečiai užtikrintai įveikė belgus ir slovėnus, bet grupės etapą pabaigė 2-oje turnyrinės lentelės vietoje. Antrasis etapas šeimininkams nežadėjo nieko gero – 64:56 nusileista prancūzams, 70:63 pralaimėta kroatams ir šeimininkų likimas atsidūrė jų pačių rankose paskutinėse lemiamose rungtynėse. 4200 sirgalių palaikomi vokiečiai visgi laimėjo prieš turkus ir užėmę 4-ąją vietą F grupėje pateko į ketvirtfinalį. Jame laukė stipriausia E grupės rinktinė Ispanija. Verta paminėti, jog sėkmė vokiečius atkrintamosiose rungtynėse lydėjo neįtikėtinai. Ketvirtfinalyje vokiečiai rimtai kibo į atlapus ispanams, o dramatiškoje kovoje prireikė pratęsimo. Čia Vokietija netikėtai 79:77 įveikė ispanus ir žengė į pusfinalį. Pusfinalio varžovas Graikija. Kaip ir ketvirtfinalyje, rungtynės vyko taškas į tašką, tačiau ir čia šeimininkus lydėjo fortūna – 76:73. Finalas su Rusija sukvietė sausakimšą Miuncheno „Olympiahalle“ salę, kurioje 1999-aisias Eurolygos trofėjų iškovojo Kauno „Žalgiris“. Susirinkę aistruoliai išvydo dar vieną trilerį primenančią kovą, o ne vienam tikriausiai prireikė ir raminančiųjų vaistų. Sėkmė dar kartą Vokietijos pusėje – 71:70 Rusija parblokšta po taiklaus baudos metimo likus 4 sekundėms ir Vokietija pateikia sensaciją, tapdama stipriausia Europos rinktine.

Po 1993-ųjų sekė dar 10 Europos vyrų krepšinio čempionatų, tačiau šeimininkams niekaip nepavyko išsklaidyti prakeiksmo. 2001-aisias namų rinktine vadinama Turkija, ketvirtfinalio ir pusfinalio dvikovose sulaukusi sėkmės, finale nesugebėjo pasipriešinti Jugoslavijos rinktinei, nors po pirmojo kėlinio dar turėjo 7 taškų persvarą. Bene skaudžiausias smūgis šaliai rengusiai čempionatą įvyko 2007-aisias, kai viso čempionato metu puikiai rungtyniavusi Ispanija, finale sausakimšoje Madrido „Palacio de Deportes de la Comunidad de Madrid“ arenoje paskutinėmis sekundėmis pralaimėjo Rusijai, po taiklaus J. R. Holdeno metimo. Likus žaisti kiek daugiau nei minutę šeimininkai dar turėjo 5 taškų pranašumą, tačiau rusų gynyba šeimininkus sustabdė. Paskutinė ispanų ataka buvo sudėtinga, tačiau kamuolys per plauką neįkrito į krepšį. Ispanija paskendo ašarose – 59:60.

Nemažiau skaudus šeimininkams buvo ir 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatas Lietuvoje. Po 72-ųjų metų sulaukę šanso rengti pirmenybes, lietuviai gavo progą dar kartą apginti savo tvirtovę. Deja, viskas pasibaigė didžiausia Lietuvos sporto tragedija, kai 15000 lietuvių akivaizdoje „Žalgirio“ arenoje, Lietuva paskutinę minutę dar turėjusi 5 taškų pranašumą, sensacingai 2 taškais pralaimėjo niekam iki tol nežinomai Makedonijai ir prarado viltis kovoti dėl medalių.

Skaudžių nesėkmių finale buvo ir daugiau – 1947 m. Prahoje šeimininkai čekoslovakai palūžo prieš sovietus, 1961 m. Belgrade Jugoslavija neatsilaikė prieš Sovietų Sąjungą. Jau sekančiame čempionate lenkus parklupdė tie patys sovietai, 1973 m. Ispanija krito prieš jugoslavus. 1991-aisiais sudužo ir italų viltis triumfuoti prieš savo aistruolius, kai finale buvo nusileista vėlgi jugoslavams. Galima pastebėti, jog šeimininkų siekius sugriaudavo būtent dvi didžiosios to meto krepšinio jėgos – Sovietų sąjunga ir Jugoslavija.

Per visą Europos vyrų krepšinio čempionato istoriją, daugiausiai čempiono titulų turi jau nebeegzistuojančios šalys – Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija. Pirmoji stipriausiąja yra tapusi net 14 kartų o įspūdingiausia atkarpa sekė nuo 1957 iki 1971 m., kai sovietai laimėjo net 8 čempionatus iš eilės. Jugoslavai titulą yra iškovoję 8 kartus, o sėkmingiausia atkarpa sekė 3 kartus iš eilės. Trečiąją vietą mūsų džiaugsmui užima Lietuva, kuri senojo žemyno krepšinio karaliais yra tapusi tris kartus – 1937-aisias, 1939-aisiais ir 2003-aisiais metais Stokholme.

Kas taps senojo žemyno krepšinio karaliais sužinosime jau greitai, kai rugsėjo 5-ąją net 4-oiose šalyse (pirmą kartą čempionatas vyks ne vienoje šalyje) prasidės EuroBasket 2015. Ar Prancūzija įrašys savo vardą į istoriją ir taps 8-ąją šalimi, laimėjusia titulą namų arenoje? O gal Lietuva atsirevanšuos prancūzams jų pačių tvirtovėje už pralaimėjimą praėjusio čempionato finale? Tai ir visa kita bus atsakyta jau greitai. Mūsų šalies rinktinė grupės etapą pradės Latvijos sostinėje Rygoje, o bilietų dar galite įsigyti http://www.bilietupasaulis.lt
Palaikykime mūsiškius Rygoje kartu!

Jurgis Švedas, krepsiniopasaulis.lt

Europos krepšinio čempionatas Kaune 1939-aisiais

Nikos Galio fenomenas 1987-aisiais

Vokietijos sėkmė prieš rusus

Ispanijos agonija prieš rusus 2007-aisiais

Viltis ir nusivylimas: EuroBasket 2011 Lietuvoje

EuroBasket 2011 Lietuvoje akimirkos (nuotr. autorius Jurgis Švedas):

EuroBasket-2011-akimirka

Lietuvius-cempionate-namuose-palaike-minios-sirgaliu

EuroBasket-2011-finalas-Lietuvoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.