Dalintis su draugais

LKL lygos turnyro sistema yra padalinta į dvi dalis: reguliarųjį sezoną ir atkrintamasias varžybas. Iki 2004-2005 metų sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas, legionieriais buvo laikomi visi užsieniečiai. Nuo 2004–2005 m. lygoje buvo taikomas 4 legionierių limitas, bet legionieriais jau nelaikomi žaidėjai turintys Latvijos arba Estijos pilietybę.

2006-2007 m. nacionalinėse pirmenybėse LKL klubai rungtynėms turės registruoti ne mažiau nei 7 žaidėjus – Lietuvos piliečius ir ne daugiau 5 užsieniečių. Pastariesiems nebus taikomi jokie apribojimai dėl pilietybės ar tautybės.

LKL reguliarusis sezonas

Iki LKL integravimo į BBL čempionatą, LKL reguliarusis sezonas vyko 4 ratų sistema, t.y. kiekviena komanda sužaisdavo su kita komanda po 4 kartus. Pirmąjį bendrą LKL ir BBL sezoną LKL komandos sužaidė 2 pirmus ratus kaip įprasta, o likusius 2 ratus jau žaidė BBL lygoje, todėl skiriasi komandų sužaistų rungtynių skaičius. Bet jau 2005 – 2006 metų sezoną visos LKL komandos visas savo rungtynes žaidė BBL lygoje, t.y. po 2 kartus su kiekviena komanda.

LKL atkrintamosios varžybos

Į atkrintamasias varžybas visais sezonais patenka 8 stipriausios LKL komandos. Pirmajame etape komandos sužaidžia varžybų seriją dėl patekimo į pusfinalį (žaidžiama iki dviejų pergalių), tada pusfinalių serijos (iki dviejų pergalių) nugalėtojai patenka į finalą, o pralaimėję dar žaidžią papildomą seriją dėl trečios vietos. Finalai 1993 – 2001 metų sezonais vyko iki 3 pergalių, o nuo 2001 – 2002 metų sezono finale žaidžiama iki 4 pergalių. Mažajame finale dėl trečios vietos žaidžiama iki 3 pergalių.

LKL Istorija

LKL žaidė ir tebežaidžia visų didžiausi Lietuvos miestų klubų komandos. Visi LKL klubai pagal miestus[1]:

* Vilniui atstovavo 3 klubai:
o Vilniaus Statyba (įkurtas 1964, LKL žaidė 1993-1997),
o Vilniaus Sakalai (įkurtas 1991, LKL – 1994-dabar),
o Vilniaus Lietuvos Rytas (įkurtas 1997, LKL – 1997-dabar);
* Kaunui atstovavo daugiausia – 7 klubai:
o Kauno Žalgiris (įkurtas 1947, LKL – 1993-dabar),
o Kauno Drobė (įkurtas 1938, LKL – 1993-1994),
o Kauno Lavera (įkurtas 1991, LKL – 1993-1995),
o Kauno Atletas (įkurtas 1993, LKL – 1993-2007),
o Kauno NECA (įkurtas 1993, LKL 1993-1995),
o Kauno Aisčiai (įkurtas 2007, LKL – 2007-dabar),
o Kauno Kaunas (įkurtas 2000, LKL – 2008-dabar);
* Klaipėdai atstovavo 1 klubas:
o Klaipėdos Neptūnas (įkurtas 1964, LKL – 1993-dabar);
* Šiauliams atstovavo 1 klubas:
o Šiaulių Šiauliai (įkurtas 1994, LKL – 1994-dabar);
* Panevėžiui atstovavo 2 klubai:
o Panevėžio Lietkabelis, paskutinis pavadinimas Panevėžio Panevėžys (įkurtas 1964, LKL – 1993-2007),
o Panevėžio Techasas (įkurtas 2007, LKL – 2007-dabar);
* Alytui atstovavo 2 klubai:
o Alytaus Alita (įkurtas 1993 vadinosi Savy, LKL – 1995-2006),
o Alytaus Alytus (įkurtas 2005, LKL – 2007-dabar);
* Plungei atstovavo 1 klubas:
o Plungės Olimpas (įkurtas 1989, LKL – 1993-1997);
* Mažeikiams atstovavo 1 klubas:
o Mažeikių Nafta, Mažeikių Mažeikiai (įkurtas 1996, LKL – 1996-2004);
* Marijampolei atstovavo 2 klubai:
o Marijampolės Kraitenė, Suvalkija (įkurtas 1994, LKL – 1994-2001);
o Marijampolės Arvi-Sudūva (įkurtas 2006, LKL – 2006-dabar);
* Kėdainiams atstovavo 1 klubas:
o Kėdainių Nevėžis (įkurtas 1992, LKL – 2002-dabar);
* Šilutei atstovavo 1 klubas:
o Šilutės Šilutė (įkurtas 1990, LKL – 1993-1999).

Klubų kaita LKL lygoje

* 1993-1994 įkurta Lietuvos krepšinio asociacija, kuri virto Lietuvos Krepšinio lyga. Pirmame sezone dalyvavo 8 klubai: Kauno Žalgiris, Kauno Atletas, Kauno Drobė, Vilniaus Statyba, Plungės Olimpas, Šilutės Šilutė, Panevėžio Lietkabelis ir Klaipėdos Neptūnas.
* 1994-1995 lygoje debiutavo 2 nauji klubai: Šiaulių „Šiauliai“ ir Vilniaus „Sakalai“ (antros pagal pajėgumą LKAL nugalėtojas), pasitraukė Kauno Drobė.
* 1995-1996 pasitraukė Kauno NECA.
* 1996-1997 pasitraukė Kauno Lavera.
* 1997-1998 vietoje Vilniaus Statybos įkurtas Vilniaus Lietuvos Rytas.
* 1998-1999 pasitraukė Šilutės Šilutė ir Plungės Olimpas.
* 1999-2000 klubų nepasitraukta ir neprisijungta.
* 2000-2001 klubų nepasitraukta ir neprisijungta.
* 2001-2002 klubų nepasitraukta ir neprisijungta.
* 2002-2003 klubų nepasitraukta ir neprisijungta.
* 2003-2004 pasitraukė Mažeikių Nafta.
* 2004-2005 pasitraukė Panevėžio Panevėžys.
* 2005-2006 pasitraukė Alytaus Alita.
* 2006-2007 metų sezone LKL rungtyniavo 9 klubai. 2006 į lygą vėl primta Sūduva.
* 2007-2008 lygoje rungtyniavo 10 klubų, prie lygos prisijungė 3 nauji klubai Kauno Aisčiai-Atletas (vietoje bankrutavusio Kauno Atleto), Alytaus Alytus ir Panevėžio Techasas (vietoje bankrutavusio Panevėžio Panevėžio).
* 2008-2009 lygoje rungtyniaus didžiausias klubų skaičius istorijoje – 11, į lygą buvo priimtas praeito sezono NKL turnyro nugalėtojas Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“[2], vėliau pervadinta į Kauno Kaunas Triobet.

Istoriniai LKL klubai

* Drobė (Kaunas) (iki 1994 m.)
* NECA (Kaunas) (iki 1995 m.)
* Lavera (Kaunas) (iki 1996 m.)
* Statyba (Vilnius) (iki 1997 m.)
* Šilutė (Šilutė) (iki 1998 m.)
* Olimpas (Plungė) (iki 1998 m.)
* Kraitenė (Marijampolė) (iki 2001 m.)
* Nafta (Mažeikiai) (iki 2004 m.)
* Panevėžys (Panevėžys) (iki 2005 m.)
* Alita (Alytus) (iki 2006 m.)
* Atletas (Kaunas) (iki 2006 m.)

Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.)

Lietuvos Krepšinio Lyga buvo įkurta 1993 metais ir nuo tada vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993 – 1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Žalgirio dominavimas baigėsi su pergalėmis Europos Taurės ir Eurolygos varžybose, jau kitą sezoną (1999 – 2000 m.) po Žalgirio triumfo Eurolygoje, LKL triumfavo Lietuvos Rytas. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Tai buvo 1995 – 1996 metų sezoną, kai Kauno Atletas laimėjo pirmas dvi finalo serijos rungtynes ir pritrūko vienos pergalės iki čempionų titulo.

Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ dominavimas (nuo 1998 m.)

1999 metais Vilniaus Lietuvos Rytas sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Ir nuo 1999–2000 metų sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003 – 2004 ir 2004 – 2005 metų sezonus Žalgiris laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0, bet Lietuvos Rytas 2005 m. triumfavo ULEB taurės ir 2002 m. NEBL varžybose. 2005–2006 sezoną čempionais tapo Lietuvos Rytas finalo serijoje nugalėjęs Žalgirį 4:0. 2006-2007 m. finalo seriją 4:2 laimėjo „Žalgirio“ krepšininkai.

wikipedia, Krepšinis, Krepšinio komanda, Krepšinio klubas

Kauno sporto halės istorija

1937 m. gegužės 7 d. Rygoje vykusiame II-ojo Europos krepšinio čempionato finale Lietuvos krepšininkai, dalyvaujant Amerikos lietuvių sportininkams, iškovojo Europos čempionų vardą. Po šios pergalės krepšinis Lietuvoje labai išpopuliarėjo. Susidomėjimas krepšiniu tapo bene visuotinis, kai 1938 m. liepos mėn. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) pasiūlė 1939 m. III-iąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes surengti Lietuvoje, Kaune. Bet tuo metu mieste tebuvo tik nedidelė sporto salė 1934 m. pastatytuose Kūno kultūros rūmuose (dab. LKKA). Joje tilpo krepšinio aikštelė, o rungtynes stebėti galėjo tik per tūkstantį žiūrovų. Europos krepšinio čempionatui šios salės nepakako.

Europos pirmenybių mastą atitinkančios sporto halės projektavimas ir statyba buvo nelengvas uždavinys. Pirmą kartą Lietuvoje statomo ir techniškai gana sudėtingo to meto sąlygomis statinio statyba turėjo būti baigta per nepilną pusmetį, iš šio trumpo tokiai statybai laiko trys mėnesiai teko žiemai – nepalankiausiam statyboms metui. Pastatas turėjo būti talpus, jo statyba neturėjo būti brangi. Laiko projektavimo darbams buvo labai mažai. Užduotį įgyvendinti pasiūlyta gabiam statybos inžinieriui-konstruktoriui Anatolijui Rozenbliumui, kuris per maždaug pusantro mėnesio paruošė projektą ir 1938 m. lapkričio 14 d. pateikė užsakovams. Lapkričio 22 d. projektas svarstytas ir patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos statybos ir sauskelių inspekcijos taryboje.

Vienuolikos tūkstančių žiūrovų (3,5 tūkst. vietų sėdimos) sporto arenos ilgis 62,8 m, plotis – 61 m, aukštis ties viduriu – 15,2 m. Techninio sprendimo pagrindas – keturios kniedytos plieno arkos, išdėstytos viena nuo kitos 13,2 m atstumu ir besiremiančios į 80 kub. m gelžbetonio pamatus. Kiekviena tokia 12 tonų sverianti arka sumontuota iš 12 sekcijų. Tarp arkų stogo konstrukcijoje įrengti trikampio profilio stoglangiai – dieną halės vidus būdavo pakankamai apšviestas. Tribūnos suprojektuotos iš medinių konstrukcijų. Kai kuriuos atskirų mazgų detaliuosius brėžinius, statikos apskaičiavimus projektuotojas atliko jau vykstant statybos darbams.

Statybą kontroliavo Kūno kultūros rūmai per pirmenybių organizavimo komitetą (pirmininkas Jonas Navakas) ir šio komiteto administracinę komisiją, vadovaujamą rūmų referento Alfo Latvėno. Pastarajam atsiskaitydavo inžinierius Algirdas Prapuolenis, su kuriuo 1938 m. gruodžio 6 d. Kūno kultūros rūmai sudarė techninės priežiūros sutartį.

Halės statybai buvo paskelbtas rangovo konkursas (varžytinės), nugalėjo Povilo Dėdelės firma, sugebėjusi nurungti stiprias bei įtakingas Dovydo ir Gedalio Ilgovskių, Izaoko Kaplano ir kitas firmas. Geram P.Dėdelės bičiuliui, „Verslo“ bendrovės direktoriui Antanui Rasteniui Varšuvoje už prieinamą kainą pavyko rasti didelį kiekį statybai reikalingo metalo (1938 m. pavasarį su Lenkija buvo užmegzti diplomatiniai santykiai), ir netrukus pirkinys atkeliavo į Lietuvą. P.Dėdelei halės statyboje talkino inžinierius Klemensas Brunius.

Per 1938 m. gruodžio ir 1939 m. sausio mėn. buvo betonuojami pamatai, ruošiamos medžiagos. Po to sekė sunkiausias etapas – plieninių arkų gamyba ir montavimas. Visas konstrukcijas teko gamintis kniedijimo būdu (elektrinis metalų suvirinimas tuo metu Lietuvoje dar nebuvo naudojamas). Prie 700 mm aukščio ir 10 mm storio plieno juostos darbininkai kniedijo po keturis 150×75 mm kampuočius, kurie formavo dvitėjinį skerspjūvį. Metale rankiniais elektriniais grąžtais išgręžta virš 18 000 skylių. Kiekvieną kniedę reikėjo užplakti kūjais.

Per vasario ir kovo mėn. būsimo pastato vietoje iškilo keturios 60 m pločio medinės arkos, paremtos statramsčiais, savo dydžiu ir forma tiksliai atitinkančios suprojektuotas metalines. Ant tokių pastolių buvo montuojamos plieninės arkos. „Lietuvos žinios“ rašė, kad „vasario ir kovo mėnesiais „sumobilizavo“, kiek tik surado, visus Kauno ir apylinkių šaltkalvius“. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P.Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Visos plieninės konstrukcijos sumontuotos balandžio pabaigoje. Arkoms ir ryšiams sunaudota 100 tonų plieno, ilginiams ir sienų fachverkui – 110 tonų.

Mūro darbai baigti gegužės 10 d. Tuo pat metu baigtos įrengti tribūnos, išklotos medinės grindys, pastatyti krepšiai, dažais pažymėtos aikštelės ribos. Visa statyba, įskaitant projektavimą, kainavo apie 400 tūkst. litų, dalis šios sumos – 220 tūkst. litų – gauta išleidus obligacijas, kurios turėjo būti išpirktos dalimis per trejus metus.

1939 m. gegužės 15 d. prasidėjo pirmosios treniruotės. Gegužės 17 d. Kaune viešėjęs FIBA generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones) spaudos konferencijoje pasakė: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Kuberteno (Pierre de Coubertin) salė Paryžiuje taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta tenisui <…>“. Gegužės 21 d., kaip ir buvo numatyta, įvyko Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Kauno sporto halėje antrą kartą tapo Europos čempionais.

Nors pastatas užbaigtas laiku, jame nebuvo šildymo sistemos, vandentiekio, neįrengtos pagalbinės patalpos po tribūnomis (išskyrus du persirengimo kambarius). Šie darbai palikti ateičiai. Halė projektuota kaip šaltas pastatas – sienos ir stogas neapšiltinti, todėl žiemos metu krepšiniui netiko.

1940 m. gegužės 25 d. Valstybės kontrolės Bendrosios revizijos departamento direktorius Stasys Stašys patvirtino 3941 lt. sąmatą vandentiekiui į halės patalpas įvesti ir priešgaisriniams hidrantams pastatyti. Per mėnesį šie darbai atlikti ūkio būdu.

Antrojo pasaulinio karo metais šalia sporto halės Ąžuolyne numestos dvi didelės aviacinės bombos, tačiau gerai suprojektuotas ir pastatytas statinys liko be jokių deformacijų.

1962 m. atlikta rekonstrukcija: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema. Ruošiant rekonstrukcijos projektą daug prisidėjo pirmasis projekto autorius A.Rozenbliumas.

Nuo 1983 m. Kauno sporto halė su lengvosios atletikos ir futbolo stadionu sudaro vieningą ansamblį. 1993 m. sporto kompleksas pavadintas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto centru.

1941/42: Automobilio stūmoklių magnatas Fred Zollner įkūrė naują klubą Nacionalinėje Krepšinio Lygoje ir pavadino Fort Wayne Zollner Pistons. Pistons nebuvo vienintelė komanda, pavadinta automobilio dalių garbei NBL, kadangi prie jų prisijungė Akron Firestone Non-Skids, Akron Goodyear Wingfoots, ir Toledo Jim White Chevrolets. Žaisdami prieš Amerikos dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare, ir Pe rl Harbore Zollner Pistons turėjo garbingą inauguracinį sezoną, jį pabaigę 2-ojoje vietoje su 15 pergalių, bei 9 pralaimėjimais. Atkrintamosiose varžybose Pistons įveikė Wingfoots 3 rungtynėse. Tačiau, NBL Finaluose Zollner Pistons pralaimėjo trejas rungtynes, po to kai jie laimėjo vienerias rungtynes prieš Oshkosh All-Stars.

1942/43: Zollner Pistons buvo žymiai stipresni antrąjį sezoną. Jie baigė reguliarų sezoną pirmoje vietoje su 17 laimėjimu ir 6 pralaimėjimu. Pusfinalyje Zollner Pistons nugalėjo Chicago Studebaker Flyers 3 rungtynių serijoje. Tačiau, ir vėl finaluose Pistons pralaimėjo 3 rungtynes Sheboygan Red Skins.

1943/44: Zollner Pistons tęsė savo 3 sezoną, laimėdami antrąjį reguliarų sezoną iš eilės su 18pergalių ir 4pralaimėjimais. Pistons laimėjo NBL finalą prieš Sheboygan Red Skins.

1944/45: Čempionate Zollner Pistons vėl tapo geriausia komanda lygoje, 25 laimėjimai ir 5 pralaimėjimai. Atkrintamosiose Zollner Pistons pasiekė finalą vėl, nugalėdami Cleveland Allmen Transfers 2 rungtynėse. Vėl susitiko su Sheboygan Red Skins finale trejus metus iš eilės, kuriuose atrodė jog Red Skins laimės finalą, kadangi jie laimėjo pirmus 2  mačus. Tačiau, Zollner susiėmė, ir laimėjo likusias trejas rungtynes ir džiaugėsi NBL čempionų trofėjumi antrus metus  iš eilės.

1945/46: Siekdami 3-iojo Čempionų vardo iš eilės Zollner Pistons vėl baigė reguliarų sezoną pirmoje vietoje, 26 laimėjimai 8 pralaimęjimai. Tačiau, atkrintamosiose Pistons čempionato viešpatavimas baigėsi, kadangi jie buvo sudaužyti Rochester’io Royals 4 rungtynėse, taip ir nepasiekę finalo.

1946/47: NBL pradeda prarasti komandas naujai suformuotai Amerikos Krepšinio Asociacijai, šį sezoną Zollner nepajėgia laimėti reguliaraus sezono pirmą kartą po 4 metų, jiems tenka susitaikyti su 2-ąją vieta 25 laimėjimai 19 pralaimėjimų. Atkrintamosiose Zollner Pistons siekdami grįžtį atgal į NBL Finalus Pistons yra sumyndomi  Rochester’io Royals, vėl pralaimėją 3 rungtynių seriją.

1947/48: NBL vėl, praranda komandas BAA lygai. Šios lygos pradeda tartis dėl lygų sujungimo. Vienas iš žmonių, kurie tariasi dėl susijungimų yra Pistons savininkas Fredas Zollneris. Zollner Pistons reguliarų sezoną baigia 3-iojoje vietoje su 40 laimėjimų ir 20 pralaimėjimų. Atkrintamosiose Zollner Pistons buvo dar kartą išmesti Rochester Royals. Po sezono Pistons buvo vieni iš 4 komandų, (Mineapolio Lakers, Rochester Royals ir Indianapolis Jets) kurios prisijungė prie BAA, tai buvo vienu žyngsniu arčiau lygų susijungimų.

NBA pasiekimai:

1948/49: Prisijungę prie BAA, kurį Pistons pradeda šiek tiek pakeitę pavadinimą. Nuo šiol Zollner nėra vienas iš pavadinimo žodžių. Tačiau, Fredas Zolneris liko savininkas. Jis padeda aprūpinti transportu visą lygą.
Jų pirmais metais BAA lygoje Pistons, baigė 5-ojoje vietoje Vakarų konferencijoje su 22 laimėjimais 38 pralaimėjimais, nepatekdami į atkrintamasias. Po sezono dar 5 NBL komandos prisijungia prie lygos, kuri buvo pavadinta NBA, kadangi susijungimas įvyko.

1949/50: Jų antrasis sezonas NBA lygoje Pistonams baigiasi 3-ioje vietoje Centriniame divizijone su 40 laimėjimų ir 28 pralaimėjimais. Atkrintamosiose Pistons komanda nugali Rochester Royals. Tačiau, žaisdami dėl bilieto į pusfinalį Pistons buvo sudaužyti Mineapolio Lakers. Po sezono šešios likusios komandos prisijungia prie NBA.

1950/51: Vakarų konferencijoje Pistons vėl 3-iojoje vietoje su 32 laimėjimais ir 36 pralaimėjimais. Pistons padarė rekordą, laimėdami lapkričio 22-osios dienos rungtynes Mineapolyje prieš Lakers rezultatas 19-18, tai buvo pats mažiausias rezultatas NBA istorijoje. Pistons pusfinalyje pralaimėjo Rochester Royals komandai.

1951/52: Pistons reguliarųjį sezoną baigia 29 laimėjimai 37 pralaimėjimai, to užtenka patekti į atkrintamąsiąs rungtynes. Tačiau, vėl atkrintamosiose rungtynėse nutynka tas pats, nes juos nugali Rochesterio Royals.

1952/53: Pistons sezoną baigia 3-iojoje vietoje su 36 pergalėm 33 pralaimėjimais. Larys Foustas veda komandą į pergales. Pratęsimuose Atrodė jog Pistons pirmą kartą laimės prieš Rochester Royals, bet lemiamose rungtynėse, Pistons pralaimėjo 2 taškais.

1953/54: Pistons po reguliaraus sezono, kaip ir pernai 3-iojoje vietoje su 40 pergalių, bei 32 pralaimėjimais. Tačiau, Pistons nepatenka į atkrintamasias, nes NBA eksperimentavo naują formata, kadangi Pistons ekipai reikia laimėti dvejas rungtynes prieš Rochesterio Royals ir Mineapolio Lakers, bet jie pralaimi.

1954/55: Pistons užima pirmą vietą Vakarų konferencijoje su snaiperio Lario Fausto pagalba. Pusfinalyje Pistons sutripia Mineapolio Lakers, ir pasiekė pirmąjį NBA Finalą. Tačiau, sunkioje kovoje 7 rungtynių serijoje Pistons buvo palaužti Syracuse Nationals, paskutinėse 7 rungtynėse ketvirtajame kėlynije paskutinėmis sekundėmis 92-91 Pistons pralaimėjo.

1955/56: Pistons šį sezoną vėl pirmoje vietoje 37 laimėjimai 35 pralaimėjimai. Atkrintamosiose Pistons įveikė, St. Luiso Hawks ir vėl sugrįžo į NBA Finalą. Tačiau, finale Pistons buvo sutriuškinti Filadelfijos Warriors 5-ose rungtynėse.

1956/57: Po antro NBA Finalo iš eilės Pistons buvo viena iš 3 ekipų kurios Vakarų Konferencijoje, laimėjo 34 ir pralaimėjo 38 rungtynes. Atkrintamosiose Pistons greitai pasitraukė iš kovos dėl čempionų žiedų, kadangi jie pralaimėjo 2 rungtynes iš eilės Mineapolio Lakers. Po sezono Fredas Zolneris nusprendė, kad jo komanda negali daugiau žaisti mažame mieste Fort Veine, Indianos valstijoje. Todėl jis perkėlė savo komandą į Detroitą, kuriame vis didėja automobilių pramonė.

1957: Fort Veinas nebepamatė profesionalių krepšininkų savo mieste. Bet 1967 metais Indianos valstija vėl turėjo komandą, bet ji buvo įsikūrusi Indijanapolyje ir buvo pavadinta Pacers.

Pavadinimas: Komanda buvo iš pradžių žinoma kaip Fort Wayne Zollner Pistons. Komanda buvo pavadinta komandos savininko garbei, Fred Zollner, kuris taip pat turėjo firmą Zollner Machine Works, kurie gamino stūmoklius.

Komandos spalvos: Mėlyna, Baltas, Raudonas

Treneriai:(6) Robert McDermott 1943-1946, Carl Bennett 1948/49, Paul Armstrong 1948/49, Murray Mendenhill 1949-1951, Paul Birch 1951-1954, Charles Eckman 1954-1957.

NBL Čempionai: (2)
1944, 1945

NBL Finalai: (4)
1942, 1943, 1944, 1945

NBL Konferencijų Čempionai: (4)
1943, 1944, 1945, 1946

NBL atkrintamosios rungtynės : (7)
1942, 1943, 1944, 1945, 1946, 1947, 1948

NBA Čempionai:
Niekada

NBA Finalai: (2)
1955, 1956

NBA Pusfinaliai: (4)
1951, 1953, 1955, 1956

NBA Konferencijos Čempionai: (2)
1955, 1956

NBA atkrintamosios rungtynės: (8)
1950, 1951, 1952, 1953, 1954, 1955, 1956, 1957

Šlovės muziejaus nariai: (5)
Bob Houbregs C 1955-1957
Robert McDermott G 1943-1946
Andy Phillip G 1952-1956
George Yardley F 1953-1957
Fred Zollner Savininkas 1941-1957

NBA metų naujokas: (1)
1953 Don Meineke F

Geriausiai NBA Sezonas:
1954/55 (43-29)

Blogiausias NBA Sezonas:
1948/49 (22-38)

Pirmos dalies pabaiga.
Kitą kart aprašysiu kitą komandą ir kas įdėmiai skaitė turėtu suprasti kokią.

Iki

Foto galerija: http://www.public.fotki.com/Doshke4/fort-wayne-pistons/

© Doshke, sportsecyclopedia.com

Taigi pradėkime nuo pat pradžių. Krepšinis dabar yra viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje, o Lietuvoje tai netgi daugiau nei tik sportinis žaidimas, todėl kas jį išrado privalu žinoti kiekvienam krepšinio fanui.

1861 m. lapkričio 6 d. gimė krepšinio išradėjas, kanadietis fizinio lavinimo mokytojas Jamesas A. Naismithas. 1891 metais mokyklos direktorius paprašė Jameso sukurti naują sportinį žaidimą, kurio paskirtis buvo užimti studentus sportu žiemą, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietišką futbolą.

Iš pradžių krepšinis buvo žaidžiamas kiek kitaip nei dabar: komandose būdavo po 9 žaidėjus, kurie varinėjosi futbolo kamuolį ir mesdavo jį į krepšį su dugnu. Po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo iš jo ištraukti. Teigiama, kad pačių pirmųjų¸ krepšinio rungtynių rezultatas buvo 1:0.

Lietuvoje krepšinis imtas populiarinti 1921 m., o pirmosios šį žaidimą ėmė žaisti moterys.

1922 m. balandį, Kaune sužaistos pirmosios oficialios rungtynės tarp Fizinio lavinimo sąjungos (LFSL) ir Kauno miesto rinktinės. Rungtynes 8:6 laimėjo LFSL, o vienu iš geriausių varžybų žaidėjų pripažintas lakūnas Steponas Darius.

Informacinis šaltinis: www.sportoprojektai.lt

Virtuali krepšinio mokykla – www.krepsininkas.net

Krepšinio naujienos – www.krepsinis.biz